Šiandien „Gudručių“ grupės vaikai aplankė vieną iš vyriausių Kairių miestelio gyventojų B. Dirvonienę. Iš senolės pasakojimų vaikai sužinojo, kad Kairių centras buvo vokiečių dvarininko žemė, o prie kapinaičių – Kairių miestelis su parduotuve. Dabartinis Kairių ežeras seniau buvo daug mažesnis ir suskirstytas į kelias dalis, o jo vanduo tuomet buvęs skaidrus ir jame galėjai pagauti daugybę vėžių. Močiutė pasakojo, kad būdama penkiolikos metų prie savo namo, kur dabar stovi bendruomenės namai, pasodino berželį, kuriam jau septyniasdešimt metų. Ji šiandien džiaugiasi, kad Kairių miestelis labai prasiplėtęs, „išdidėjęs“.
Pasivaišinę močiutės vaišėmis, aplankę jos pasodintą beržą, sužinoję apie Kairių miestelio praeitį į lopšelį-darželį grįžome „pilnomis rieškutėmis“ naujos patirties.
